+370 635 11112

Search
Close this search box.

MENIU

Kaip veikia termovizorius? Kokios yra pagrindinės jo dalys?

Termovizorius - prietaisas, matantis infraraudonuosius spindulius.

Šiluminė kamera (kitaip – termovizorius) yra bekontaktis prietaisas, kuris aptinka infraraudonųjų spindulių energiją (šilumą) ir paverčia ją regimuoju vaizdu. Pasinerkime į termovizorių mokslą ir nematomą šilumos pasaulį, kurį jie leidžia mums pamatyti.

Aptinkamos IR bangos, o ne matoma šviesa

Pirmas dalykas, kurį reikia žinoti apie šilumines kameras, yra tai, kad jos veikia ne kaip įprastos kameros. Įprastos dienos šviesos kameros ir žmogaus akis veikia tuo pačiu pagrindiniu principu: matomos šviesos energija patenka į daiktą, atsispindi nuo jo, detektorius priima atsispindėjusią šviesą ir paverčia ją vaizdu.

HIKMICRO Termovizoriaus vaizdas

Termovizoriai daro nuotraukas iš šilumos, o ne iš matomos šviesos. Šiluma (dar vadinama infraraudonąja arba šilumine energija) ir šviesa yra abi elektromagnetinio spektro dalys, tačiau fotoaparatas, galintis aptikti matomą šviesą, nematys šiluminės energijos, ir atvirkščiai. Termovizoriai fiksuoja infraraudonųjų spindulių energiją ir naudoja duomenis vaizdams kurti per skaitmeninius arba analoginius vaizdo įrenginius.

Iš ko susideda termovizorius?

Standartinę šiluminę kamerą (termovizorių) sudaro objektyvas, šiluminis jutiklis, vaizdo apdorojimo modulis ir mechaninis korpusas. Papildomai prie termovizoriaus gali būti sumontuoti tolimatis, naktinio matymo modulis ar kt. papildomų funkcijų turintys moduliai. Objektyvas fokusuoja infraraudonųjų spindulių energiją į jutiklį. Jutiklis gali būti įvairaus dydžio – nuo 80 × 60 iki 1280 × 1024 ar daugiau pikselių. Tokia yra fotoaparato skiriamoji geba (raiška). Daugiau apie techninius parametrus skaitykite čia.

Šios skiriamosios gebos yra mažos, palyginti su regimosios šviesos jutikliais, nes šiluminiai jutikliai turi fiksuoti energiją, kurios bangos ilgis yra daug didesnis nei regimosios šviesos, todėl kiekvienas jutiklio elementas turi būti gerokai didesnis. Todėl šiluminės kameros skiriamoji geba (mažesnis pikselių skaičius) paprastai būna daug mažesnė nei tokio pat dydžio įprastos vaizdo kameros.

Svarbios specifikacijos, į kurias reikia atsižvelgti renkantis termovizorių, yra šios: skiriamoji geba, aptikimo atstumas, šiluminis jautrumas, matymo laukas. Daugiau apie svarbiausius parametrus, pagal kuriuos reiktų rinktis termovizorių skaitykite straipsnyje: Kaip išsirinkti termovizorių?

Ką galima pamatyti su termovizoriumi?

Į HIKMICRO Termovizorius montuojami jautrūs šiluminiai jutikliai

Infraraudonųjų spindulių kamera užfiksuotą šilumą galima labai tiksliai išmatuoti, todėl ją galima naudoti įvairiais tikslais. HIKMICRO termovizorių kameros gali aptikti labai nedidelius šilumos skirtumus (Šiluminis jutiklio jautrumas, NETD, matuojamas mK) – ir parodyti juos kaip pilkos spalvos atspalvius arba atvaizduoti kitom, skirtingomis spalvų paletėmis. Į naujausius HIKMICRO įrenginius yra diegiami jutikliai, kurių NETD yra <20 mK, todėl yra užtikrinamas aukščiausios kokybės šiluminis atvaizdavimas.

Viskas, su kuo susiduriame kasdieniame gyvenime, skleidžia šiluminę energiją – net ir ledas. Kuo karštesnis daiktas, tuo daugiau šiluminės energijos jis skleidžia. Ši skleidžiama šiluminė energija vadinama „šiluminiu parašu”. Kai du vienas šalia kito esantys objektai turi net ir nežymiai skirtingus šiluminius parašus, šilumos jutiklis juos aiškiai parodo, nepriklausomai nuo apšvietimo sąlygų. Todėl termovizoriai gali matyti visiškoje tamsoje ar aplinkoje pilnoje dūmų.

 

Kam termovizoriai yra naudojami?

HIKMICRO Sight programėlė, per kurią galima gyvai stebėti termovizoriaus vaizdą

Šiluminių kamerų panaudojimo galimybės yra beveik neribotos. Iš pradžių sukurtos stebėjimui ir karinėms operacijoms, dabar šiluminės kameros plačiai naudojamos pastatų pramonėje (drėgmės, izoliacijos, stogo dangos ir kt.), medžioklės, ūkininkavimo ir apsaugos srityse, gaisrų gesinimo, autonominių transporto priemonių ir automatinio stabdymo, kūno temperatūros tikrinimo, pramoninių patikrinimų, mokslinių tyrimų ir daugelyje kitų sričių.